Klinkeris, kaip pati medžiaga, nebijo šalčių bei darganos, bet kitos medžiagos, naudojamos fasade, yra jautresnės temperatūros pokyčiams. Tad apie viską trumpai ir konkrečiai į ką atkreipti dėmesį, kad galėtumėte džiaugtis ilgą laiką gražiu ir kokybišku fasadu.
Artėjant šaltąjam metų sezonui ir vis labiau vėstant orams nemaža dalis statančių namus bando suspėti pasibaigti fasadą. Šiais metais išskirtinai tas jaučiasi. Daugiausiai tai įtakojo vėluojančios su pristatymu kitos statybinės medžiagos bei intensyvus meistrų grafikas.
Kas gali nutikti?
Baltos apnašos, druskos, fasade
Druskų susidarymas yra natūralus reiškinys ir pasitaiko praktiškai kiekvienoje sienoje, tačiau klinkerio atveju jos yra labiausiai matomos, ypač tamsiose spalvose. Laikui bėgant druskos pranyksta savaime, bet tam reikia laiko ir kantrybės.
Mišinių džiuvimo metu, vyksta cheminės cemento ir vandens reakcijos, kurių metu susidaro kalcio hidroksidas sudarantis iki 25–27% paruošto skiedinio. Šis junginys kapiliarai patenka į išorinį sienos paviršių, kur jis reaguoja su ore esančiu anglies dioksidu. Šios reakcijos metu susidaro kalcio karbonatas kurį mes įpratę vadinti „druskomis”.
Pagrindinė baltų nuosėdų atsiradimo priežastis yra drėgmė, krituliai, neteisingas mišinio naudojimas, bei mišiniuose susidarančios druskos, statybos taisyklių nesilaikymas.
Kaip to išvengti?
Svarbiausias aspektas yra darbo kultūra. Fasado dengimas ir šildytuvų, dirbant tokiu oru, naudojimas. Uždengti fasadą rekomenduojama visada, net jeigu tai ir vasaros metas. Lietuvoje oras labai nenuspėjamas, tad papildomos apsisaugojimo priemonės visada praverčia. Uždengtas fasadas turėtų likti ir po darbų pabaigos kol pilnai sutvirtės rievėjimo mišinys ir įgaus visas technologines savybes.
Svarbu! Nevykdykite pastato šiltinimo ir vidaus apdailos darbų tuo pačiu metu. Pastatus rekomenduojama šiltinti praėjus ne mažiau 2 savaitėms po tinkavimo ir betonavimo darbų pabaigos.
Dėl ilgesnio drėgmės ir anglies dioksido poveikio šis junginys palaipsniui virsta kalcio bikarbonatu, gerai tirpstančiu vandenyje. Tai reiškia, kad pasirodžius nuosėdoms, laikui bėgant (maždaug per 2-3 metus) jos pradės nykti nuo sienos paviršiaus, plaunant lietaus vandeniui.
Jeigu jau atsitiko taip, kad druskos atsirado, jokiu būdu negalima klinkerio plytelių valyti su rūgštimi. Tam yra veiksmingos ir saugios priemonės. Juk indų neplauname su WC valikliu! Rūgštis gali pažeisti plytelės paviršių ir to rezultate turėti subjaurotą ir neestetišką vaizdą. Geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su mumis.
Taip pat turėtumėte prisiminti, kad net ir dideli druskų kiekiai neturi įtakos sienų ir klinkerio plytų kokybei ir ilgaamžiškumui. Jos veikia tik paviršių estetiką.
Suprastėjusios klijų ir rievėjimo mišinio technologinės savybės
Tokiu metų laiku labai svarbu, kad būtų klijuojama, o ypač- rievima, tik su aukštos kokybės klijais bei rievėjimo mišiniais. Taip pat labai svarbu, kad siūlės būtų fūguojamos tik sausu būdu, taip išvengiama plastifikatorių ir kitų svarbių priedų mišiniuose netekimo. Darbinė klijų ir rievėjimo mišinių +5 – +25 °C . Nepamiršti reikėtų ir apsaugoti, kad lietaus vandens nepatektų tarp sienos ir plytelės. Ypač tai aktualu sutapatintiems stogams, kada parapetą neskubama uždėti. Drėgmė, patekusi į tarp sienos ir plytelės, keičiantis orams, ardo klijų sluoksnį.
Jeigu nėra kitos galimybės ir norima užbaigti darbus, patariame naudoti specialius kietiklius, kurie, įmaišant nedidelį kiekį į klijus ar rievėjimo mišinius, pagreitina stingimą ir greičiau įgaunamos pilnavertės savybės. Dėl šių produktų taip pat galite konsultuotis su mumis.
Jeigu fasado darbai vykdomi šiuo metu- didžiausias mūsų patarimas- nefūguoti. Suklijuoti klinkerio plyteles galima, bet jeigu šiuo metu būtų fūguojama, drėgmė būtų uždaroma. Geriausiai fūgavimą palikti pavasariui, kai bus tam palankios oro sąlygos.